Pasvalio rajone per 2,6 tūkst. hektarų žemės dirbantis ūkininkas Stanislovas Keparutis į darbą kartais skrenda savo nediduku lėktuvu. Jei oras palankus – apžiūri žemes, įvertina atliktus darbus ir ankstyvą rytą žengęs per savo ūkio slenkstį jau geriau už kitus žino, kas jo žemėse vyksta. Susipažinkite – tai rapsų, naudojamų vienintelių lietuviškų VIADA biodegalų gamybai, augintojas.

Vienas sėkmingiausių Šiaurės Lietuvos ūkininkų Stanislovas savo širdį jau virš 20 metų kasdien dalina „tarp dangaus ir žemės“. Jaunystėje, sovietų sąjungoje lakūnu tapti negalėjo, nors noras buvo begalinis. Tuometinė valdžia jam paaiškino - „tavo sveikata prasta“. Sveikata Stanislovo buvo ir išlieka gera, bet neįtiko jaunuolis, nes Sibire gimęs buvo...

„Kai būdamas 10 metų mamai rašiau sveikinimo atviruką moters dienos proga, pasirašiau –„Būsimas lakūnas“. Jaučiau, kad kada nors vis tiek skraidysiu. Taip ir nutiko, iškovojus nepriklausomybę, atsirado naujos galimybės, atsirado ir lėktuvėlis...“, - savo plačias ūkio valdas aprodydamas pasakoja Stanislovas.

Einame per laukus, tankiai nužėlusius vasariniu rapsu. Ankštaros jau subrendusios, greitai prasidės rapso nuėmimas. Stanislovas sustoja.

„Kai gegužę žieminis rapsas pradeda žydėti, širdis sąla. Lietuva mūsų stebuklingai graži. Kartais, būna, skrendi, grožiesi mūsų gimtinės toliais ir nežinai, ar tu nori dainuoti, ar verkti... būna tokių momentų“, - ūkininko balse pasigirsta jautri gaida.

Stanislovas rapsą auginti ir bendrai ūkininkauti pradėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Kaip pats sako, jaunystėje apie žemę nebuvo jokių minčių, visas jo gyvenimas virė mieste. Bet netikėtai atsirado senelio žemė ir taip natūraliai gimė poreikis ją dirbti.

Nuo nepriklausomybės atgavimo laikų žemės ūkis Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai. Nors Stanislovas nedirbo kolūkyje, žino, kad pažanga per tuos 20-30 metų – dramatiška. „Turiu brolį, gyvenantį toli, tai jam akys ant kaktos iššoka, kai grįžta. Sako – nieko atpažinti negaliu. Viskas pasikeitė...“

Šiandien į miestą Stanislovas grįžta su džiaugsmu, bet tik trumpam, ir kaip pats sako – su dvigubu noru lėkti atgal prie žemės, kur ramybė, erdvė. To mieste Stanislovas labai pasigenda.

„Yra du geri darbai šioje žemėje – statyba ir žemės ūkis. Būtina gyvenime pastatyti stogą virš galvos ir žemę sudirbti. O užauginame mes čia visai nemažai. Kvietrugiai, kviečiai, miežiai, pupos ir rapsas“, - sako ūkininkas.

Dabar rapsas sudaro apie 20% visų Stanislovo ūkyje Pasvalio r. auginamų kultūrų. Šiemet buvo tikėtasi geresnio derliaus, bet buvo labai sausas pavasaris, o ir vasara sausa. Todėl prikūlė tik 3,5 t. iš hektaro. Būdavo kur kas geresnių metų.

„Tiesa, pjūtis buvo gera, nes sausa – tada geriausiai pjauti rapsą ir kitas kultūras. Sezono metu, kai pats darbymetis, jei reikia, ir iki paryčių dirbi. Štai ir šiemet – kuldami rapsą dirbome kiaurą parą. Bijojome, kad ateis štormas, ledai, tad skubėjome. Derlių nuimti baigėme jau paryčiais. Jokia audra taip ir neatėjo, bet darbas buvo padarytas“ , - su palengvėjimu atsidūsta Stanislovas Keparutis.

Visas Stanislovo žieminis rapsas jau realizuotas. Iš jo didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti VIADA spaudžia tirštą aliejų ir gamina biodegalus. Tuo pačiu kuru užpilama ir žemės ūkio technika, besidarbuojanti Lietuvos laukuose.

„Su VIADA bendradarbiaujame jau kelerius metus ir šiandien esame labai patenkinti, bendraujame ir sutariame puikiai. Atstumas iki rapsų supirkimo punkto mažas, gali greitai nuvežti, nesvarbu – ar savaitgalį, ar darbo dieną.

Sakyčiau, kad VIADA yra tikras partneris, ne pirkėjas. Matau mūsų santykius kaip ilgą, tvarią partnerystę. Per savo tarpininkus VIADA perka iš mūsų ir kvietrugį, iš kurio taip pat gamina bioetanolį. Jie gerai išmano savo darbą. O ir pačiam smagu, kad užauginta kultūra lieka Lietuvoje ir čia ji teikia naudą kitiems“, - atsisveikindamas sako Stanislovas Keparutis, žemės ūkio bendrovės „Pasvagra“ direktorius.